Leisti

Šalies aviacijai atgaunant pagreitį, Lietuvos oro uostai sulaukia vis daugiau klausimų apie taisykles, galiojančias keliaujant su vaikais arba nepilnamečių pasiruošimą savarankiškam skrydžiui. Apie tai, kokiais dokumentais būtina pasirūpinti prieš kelionę ir kaip užtikrinti sklandžią vaikų keliavimo patirtį, dalinasi Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė.

 

Galiojantis asmens dokumentas

 

Pastaruoju metu dažniausiai keleivių užduodamas klausimas, ruošiantis kelionei su vaikais, susijęs su būtinaisiais dokumentais. R. Petraitienė primena, jog skrydį planuojančiam nepilnamečiui pirmiausiai būtina turėti galiojantį asmens dokumentą: asmens tapatybės kortelę arba pasą. Vaiko gimimo liudijimas nėra keliauti leidžiantis dokumentas.

 

„Reikia priminti, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Turkijoje ar Egipte, asmens tapatybės kortelė negalioja, ten būtinas pasas. Prieš kelionę privalu  pasitikrinti, koks konkrečiai dokumentas priimamas atitinkamoje šalyje. Be to, neužmirškite, jog vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką, o kai kuriose ne ES šalyse reikalaujama, jog asmens dokumentas galiotų bent 12 mėn., tad jau planuojant kelionę lėktuvu, atkreipkite dėmesį ir į dokumentų galiojimo datą“, – pataria R. Petraitienė.

 

Keliaujantiesiems visuomet patariama turėti savo ir kartu keliaujančių vaikų dokumentų kopijas arba saugoti jas el. pašto dėžutėje. Tai, pasak R. Petraitienės, išties pagelbėtų kelionėje netikėtai dokumentus praradus.

 

Tėveliams skrendant su įvaikintu vaiku, pareigūnai gali paprašyti pateikti įvaikinimo dokumentus, tad jų originalais ar kopijomis taip pat pasirūpinkite iš anksto.   

 

Skrendantiems savarankiškai arba su lydinčiu asmeniu

 

Prasidėjus vasaros atostogoms, dažnai sulaukiama klausimų apie galimybes nepilnamečiams keliauti savarankiškai. Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė pataria tokiais atvejais pirmiausia išsiaiškinti oro bendrovės taisykles: nuo kokio amžiaus vaikams jau leidžiama skristi vieniems ir ar yra teikiamos palydos paslaugos.

 

Kai kurios aviakompanijos siūlo pasinaudoti nepilnamečių palydos paslauga. Tai reiškia, kad sumokėję mokestį, tėvai prieš skrydį patiki vaiką aviakompanijos darbuotojams. Darbuotojai rūpinasi juo oro uoste bei kelionės metu, o po išlaipinimo perduoda pasitinkančiam žmogui. Tokiais atvejais reikia tiksliai žinoti, kas pasitiks vaiką atvykimo vietoje ir pasitinkantis žmogus turi pateikti asmens tapatybę įrodančius dokumentus oro uoste nepilnamečio palydą vykdančiam darbuotojui.

 

Kertant valstybės sieną, svarbu žinoti, kad nepilnamečiui savarankiškai vykstant į  Šengeno erdvei priklausančias valstybes būtina turėti tik galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Tačiau jei vaikas skrenda vienas į kitas šalis, reikia notaro patvirtinto vieno iš tėvų arba abiejų tėvų leidimo.

 

„Atminkite, jog notaro patvirtinto tėvų sutikimo, kad vaikas gali keliauti vienas, atitinkamais atvejais gali nepakakti, nes šis dokumentas yra skirtas valstybės sienos apsaugos tarnybai. Kaip jau minėta, aviakompanijos turi savas taisykles, todėl, prieš pirkdami bilietą vaikui, būtinai pasidomėkite jomis“, – sako R. Petraitienė.

 

Primenama, jog jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta, pavarde, Lietuvos pasienio pareigūnai gali pareikalauti pateikti vaiko gimimo liudijimą. Vykstant į šalį, kurioje reikia vizų, tėvai privalo gauti vizą ir vaikui, nepriklausomai nuo jo amžiaus.

 

Šalies oro uostuose – pagalba keliaujantiems su mažamečiais

 

R. Petraitienė primena tėveliams, kurie į kelionę lėktuvu su vaikais ruošiasi pirmą kartą, jog Vilniaus ir Kauno oro uostai turi mažamečiams skirtus gultukus ir vežimėlius.

 

„Vilniaus oro uosto laipinimo galerijose, kitaip vadinamose „rankovėse“, galima naudotis oro uosto vaikiškais vežimėliais. Tai itin patogu, kai išlipus iš lėktuvo norima nuvažiuoti pasiimti savo bagažo. Be to, Vilniaus ir Kauno oro uosto terminale, praėję aviacijos saugumo patikrą, keliaujantieji su vaikais gali naudotis vežimėliais, skirtais naudoti viduje – tai itin praverčia, kai vaikas nori miego arba netikėtai atidedamas skrydis“, – sako Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė.

 

Visuose šalies oro uostuose aviacijos saugumo patikros postuose taip pat galima pasinaudoti specialiomis kėdutėmis ir gultais kūdikiams, padedančiais vienu metu pasirūpinti ir kūdikiu, ir būtinomis keliavimo procedūromis. Taip pat visuose oro uostuose įrengti patogūs kūdikių maitinimo kambariai, yra žaidimų ir spalvinimui skirtų zonų, kad netektų nuobodžiauti prieš skrydį.

 

„Skrydžio laukimas oro uostuose nėra kontroliuojamas, todėl tėvai, ruošiantys nepilnametį vaiką savarankiškai kelionei, turėtų iš anksto su juo aptarti tam tikras taisykles, nurodyti, kur galima kreiptis pagalbos, vienoje ar kitoje situacijoje“, – sako R. Petraitienė.

 

Apie Lietuvos oro uostus

 

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020 07 10 d. 10:31

Susijusios naujienos

Kokius pokyčius „Brexit“ atnešė keliaujantiems iš Lietuvos oro uostų?
Plačiau
Lietuvos oro uostai: pagalbos specialių poreikių keleiviams paslauga naudojamasi vis aktyviau
Plačiau
Romantiškas skrydis Valentino dienos proga: kokios kryptys siūlomos Lietuvos oro uostuose?
Plačiau
Aviacinė 2020-ųjų vasara: Lietuvos oro uostai kviečia išbandyti naujas šiltojo sezono kryptis
Plačiau
Atgal