Lietuvos oro uostai paskelbė viešąjį pirkimą saulės parkų projektavimo paslaugoms. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų aerodromų teritorijose saulės jėgainėms numatoma skirti žemės plotus, kurie bendrai sudarytų apie 7 hektarus. Nuosavų saulės elektrinių gaminama energija galėtų patenkinti apie trečdalį viso Lietuvos oro uostų energijos poreikio. Šalia planuojama statyti ir energijos kaupiklių parkus.

„Saulės elektrinėms įrengti tinkamos aerodromų teritorijos suteikia galimybę iš energijos vartotojų virsti į elektros energijos gamintojus. Kartu įgysime įrankį geriau valdyti energijos kaštus – sumažinti išlaidas, kai elektrifikuojant oro uostų transporto parkus elektros poreikis padidės“, – sako Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktorius Arnas Dūmanas. Jis akcentuoja, kad atsinaujinančios energetikos projektai atliepia Lietuvos oro uostų darnumo strategiją bei NET ZERO tikslą tapti aplinkai neutralia organizacija iki 2030 metų.

Planuojama, kad Vilniaus oro uoste bus įrengtas 4,5 MW pajėgumo saulės parkas – jėgainė, Kauno oro uoste – 1,2 MW, o Palangos – 0,4 MW. Tam bus skirti atitinkami plotai aerodromų teritorijose: Vilniuje – apie 5 hektarus, Kaune – 1,5 hektaro, Palangoje – 0,5 hektaro.

Viešojo konkurso laimėtojas turės parengti saulės elektrinių, kurių bendri pajėgumai siektų 6,1 MW ir leistų patenkinti apie trečdalį (maždaug 34 proc.) viso Lietuvos oro uostų elektros energijos poreikio. Didžiausią dalį elektros iš saulės pasigamintų Palangos oro uostas – apie 40 procentų. Saulės elektrinės Vilniaus ir Kauno oro uostuose per metus pagamintų 33–34 proc. energijos, kuri galėtų būti vartojama iškart arba kaupiama specialiose elektros energijos kaupimo įrenginių sistemose (kaupikliuose).

Sutartis dėl projektavimo paslaugų viešąjį pirkimą laimėjusia įmone turėtų būti pasirašyta dar 2024 I ketv. metu, kad jau tų pačių metų pabaigoje projektavimo dalis turėtų būti baigta. Saulės jėgainių parkų rangos darbai turėtų startuoti 2025 m. viduryje, o darbus baigti planuojama 2025 metų pabaigoje.

Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktorius A. Dūmanas atkreipia dėmesį, kad planuojamos įrengti elektros energijos kaupimo sistemos būtų svarbi naujos energetikos infrastruktūros dalis. Apskaičiuota, kad Vilniaus oro uoste turėtų būti pastatyti 5 MW galios ir 10 MWh talpos, Kauno oro uoste – 0,9 MW galios ir 2,5 MWh talpos, Palangos oro uoste – 0,5 MW galios ir 1,5 MWh talpos kaupikliai.

Kaupiklių parkai yra būtini siekiant užtikrinti elektros tiekimo stabilumą ir kritinių sistemų veikimą tokiais atvejais, kai sutrinka energijos tiekimas iš elektros tinklų. Pasak A. Dūmano, energijos kaupikliai yra svarbi bendrovės virsmo iš elektros vartotojo į gamintoją dalis ir atspindi naujausias energetikos tendencijas, kai išnaudojamos technologijų galimybės leidžia prisidėti prie elektros tinklo stabilizavimo ir dalyvauti balansavimo rinkose.

Šiuo metu Lietuvos oro uostai aktyviai plėtoja tolesnę apsirūpinimo žaliąja energija viziją, keldama tikslą ateityje 100 proc. elektros gauti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Planuojant ateities projektus ir siekiant didinti nepriklausomumą nuo bendro elektros energijos tiekimo, jau šiuo metu aktyviai svarstomos galimybės prisidėti tiek prie vėjo jėgainių projektų, tiek prie nutolusių saulės parkų.

Paskutinė atnaujinimo data: 2023 11 16 d. 10:07

Susijusios naujienos

Lietuvos oro uostų generaliniu direktoriumi paskirtas Simonas Bartkus
Plačiau
2023 pirmas pusmetis Lietuvos oro uostuose: nuoseklus ir kryptingas aviacijos rodiklių augimas
Plačiau
Lietuvos oro uostai išlaikė istorinį egzaminą – sėkmingai priėmė ir išlydėjo visus NATO viršūnių susitikimo svečius
Plačiau
Lietuvos oro uostai baigė parkavimo aikštelių operatoriaus atranką – konkursą laimėjo „uniPark“
Plačiau
Atgal
X