Pagrindiniuose šalies oro vartuose pandemijos metu fiksuojamas krovinių, gabenamų oro transportu, augimas. Stebima, jog sausiokovo mėnesiais skraidintų krovinių kiekis lenkia ankstesnių metų pirmojo ketvirčio duomenis. Pastaruoju metu specialiais reisais Lietuvą pasiekia didelis pagalbinių priemonių kovoje su Covid-19 virusu priemonių skaičius.

 

Lietuvos oro uostų duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį aptarnautų krovinių skaičius ūgtelėjo ir iš viso sudaro 4 467 tonų, t. y. 17 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Daugiausiai krovinių aptarnavo Vilniaus oro uostas 3 663,8 tonų (20 proc. daugiau nei pernai). Kauno oro uoste aptarnauta 802,3 tonų (4 proc. daugiau), Palangos 0,9 tonų (30 proc. daugiau).

 

Be to, nepaisant ypatingai jautrios kovo mėnesio padėties, šalies oro vartai šį mėnesį aptarnaujamų krovinių skaičių, lyginant su ankstesniais metais, išaugino 13 proc. viso aptarnauta 1 552,8 tonos krovinių, o 2019 m. analogišku laiku 1 375,7 tonos.

 

Pačių krovininių skrydžių skaičius pirmąjį ketvirtį išlieka stabilus. Vilniaus oro uoste per dieną, kaip ir pereitais metais tuo pačiu metu, vidutiniškai vyksta 7 skrydžiai,  Kauno 6. Mažiausiame Palangos oro uoste paprastai aptarnaujami daugiau pavienius krovinius gabenantys keleiviniai ar kariuomenės skrydžiai.

 

Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, prie krovinių skaičiaus didėjimo ypatingai prisidėjo medicininių priemonių gabenimas iš svetur.

 

„Didėjantis rinkos poreikis gauti siuntas, taip pat itin aktyvus medicininių priemonių gabenimas – visa tai turėjo įtakos aptarnaujamų krovinių skaičiaus augimui. Skaičiuojama, jog specialiais reisais šalį jau pasiekė 450 tonų siekiantys  medicininių priemonių kroviniai. Didžiausias siuntas su medicininėmis priemonėmis priėmė Kauno ir Vilniaus oro uostai“, teigia A. Stikliūnas.

 

Šiuo laikotarpiu šalies oro uostuose leidosi ne tik įprastai aptarnaujami krovininiai „Boeing 757-200F“ ar „Airbus A330-200F“ lėktuvai, bet ir rečiau Vilniaus ir Kauno oro uostuose sutinkami didieji „Airbus A330-300“, „Airbus A310-300F“, Boeing 767-200F“, „Boeing 747-200F“ ar „Boeing 747-400F“. Praktika, kuomet keleiviniais lėktuvais gabenami vien tik kroviniai, ankščiau šalies oro uostose nebuvo taikoma, tačiau šiuo laiku buvo imtasi visų įmanomų veiksmų, siekiant aprūpinti šalį būtinosiomis priemonėmis.

 

Apie Lietuvos oro uostus

 

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių. Šio žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 15 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 76 reguliariosiomis kryptimis į 51 miestą 26 šalyse.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020 04 15 d. 10:22

Susijusios naujienos

Lietuvos oro uostai: partnerių apyvartos lenkia prieš pandemiją buvusį laikotarpį
Plačiau
Rugpjūčio mėnesio Lietuvos oro uostų statistika: pavyko atstatyti 92 proc. priešpandeminio keleivių srauto
Plačiau
Liepos mėnesio Lietuvos oro uostų statistika: aviacijos srautai jau beveik pasiekė iki pandemijos fiksuotus rezultatus
Plačiau
Aviacijos sektorius iš atsigavimo pereina į augimą: Lietuvos oro uostai tarp lyderių Europoje pagal keleivių skaičiaus augimą
Plačiau
Atgal
X