Lietuvos oro uostai baigė šalia Kauno oro vartų esančios teritorijos tvarkymo ir konversijos darbus. Baigus projektą, kurio metu sutvarkyta 60 hektarų užimanti teritorija, ji pritaikyta verslo įsikūrimui ir plėtrai.
Darbams ruoštasi ne vienerius metus, o per 10 mėnesių, kurių metu dvi rangovų įmonės vykdė griovimo darbus, sutvarkytos šiaurinėje ir pietinėje Kauno oro uosto dalyse esančios teritorijos - buvo nugriauti 73 seni pastatai. Visi jie – dar sovietmečiu statyti ir visiškai apleisti kariniai statiniai, kurie kėlė pavojų žmonių sveikatai, buvo žalingi aplinkai, nebeatliko jokios funkcijos ar nebuvo pritaikomi kitai paskirčiai.
Anot Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Dainiaus Čiuplio, griovimo darbus buvo būtina atlikti pirmiausia dėl to, kad užtikrintume bendruomenės saugumą – apleisti pastatai kėlė pavojų, juose lankytis dėl saugumo reikalavimų buvo draudžiama. Teritorijų tvarkymo projektas įgyvendintas vadovaujantis efektyvaus turto valdymo ir visuomenės naudos kūrimo principais. Sutvarkius apleistą teritoriją, jos infrastuktūra tapo labiau pritaikyta verslo atstovų įsikūrimui.
„Norint antram gyvenimui prikelti šias teritorijas, tinkamos infrastuktūros pritaikymas buvo būtinas. Neabejojame, kad sutvarkytas žemės plotas pasitarnaus įvairioms įmonėms ir verslo atstovams, turintiems interesų įsikurti patraukliose oro uosto prieigose. Jų teikiamos paslaugos būtų naudingos ne vien aplink įsikūrusiems gyventojams, bet ir kurtų pridėtinę vertę visam Kauno regionui“, – sako D. Čiuplys.
Netoli Kauno oro uosto esančios teritorijos tvarkymo projekto laukė ir aplink jį įsikūrusios bendruomenės, su kuriomis oro uosto atstovai periodiškai susitinka ir diskutuoja apie oro uosto bei aplinkinės teritorijos plėtros planus.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.