Praėjo lygiai 5 metai nuo to, kai 2014 m. liepos 1 d. buvo paskelbta apie visų Lietuvos oro vartų sujungimą į vieną įmonę – Lietuvos oro uostus. Rezultatai rodo, kad Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų suvienijimas pasiteisino: nuo sujungimo iki dabar Lietuvos oro uostai skaičiuoja net 235 proc. išaugusį pelną (EBITDA), nuosekliai augančią turto grąžą ir kasmet didėjančius milijoninius dividendus valstybei.
Lietuvos oro uostų vadovo Mariaus Gelžinio teigimu, strateginis sprendimas sujungti visus tris nacionalinius oro uostus visų pirma atnešė pamatuojamos naudos valstybei. Kasmet į šalies biudžetą įmonė sumoka milijoninius dividendus, kurių suma po visų oro vartų suvienijimo išaugo beveik 14 kartų: nuo 609 tūkst. eurų dar 2013 m. iki 8,5 mln. eurų už 2018 m., išmokėtų šiais metais.
„Tarptautinės oro uostų tarnybos duomenimis, Lietuvos oro uostai sukuria apie 2,5 proc. šalies BVP, bendrame šalies kontekste tai yra solidus pasiekimas. Mes nuosekliai dirbame, kad išliktume konkurencingi ne tik regione, bet ir visoje Europoje, o tai augina ir finansinius rodiklius: kasmet pritraukiame naujas skrydžių kryptis, auga keleivių skaičius, plečiame neaviacinių paslaugų spektrą“, – sako M. Gelžinis.
Rekordinius keleivių srautus kasmet pasitinkantys Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai praėjusiais metais skaičiavo beveik 44 mln. eurų bendrųjų pajamų ir beveik 17,7 mln. eurų EBITDA. Lyginant su 2013 m. – paskutiniais metais iki Lietuvos oro uostų susijungimo, tai atitinkamai 111 proc. ir net 235 proc. didesni skaičiai. Prieš susijungimą bendros oro uostų pajamos siekė šiek tiek per 20 mln. eurų, o EBITDA pelnas buvo 5,3 mln. eurų.
Per pastaruosius penkerius metus vieningos įmonės pelningumas nuosekliai augo 18 procentinių punktų kasmet.
„Taip pat labai svarbus rodiklis yra turto grąža (ROA), rodanti efektyvų įmonės valdymą. Visiems trims oro uostams susijungus į vieną įmonę, ROA skaičius taip pat nuolat augo ir iki 2018 m. padidėjo nuo 0,1 iki 4,4 proc. Nuosavybės grąža (ROE) didėjo nuo 0,2 iki 6,9 proc. Tai rodo, kad einame teisingu keliu, o mūsų komandos darbas kuria nuoseklų ir stabilų įmonės augimą“, – teigia Lietuvos oro uostų vadovas.
Augančio įmonės kapitalo ir atsiperkamumo nesustabdė ir 2017 m. 35 dienoms pikiniu vasaros laikotarpiu rekonstrukcijai užverti Vilniaus oro vartai. Pasak M. Gelžinio, net ir sustabdžius didžiausio šalies oro uosto veikimą, buvo pasiekta džiuginančių rezultatų. Bendros pajamos ir valstybei išmokami dividendai augo, o grynasis pelnas, EBITDA, turto bei nuosavybės grąža tik nežymiai nusileido ankstesnių metų rezultatams.
„2017-ieji mums buvo netipiniai metai, jų pradžioje planavome apie 3 mln. eurų siekiantį nuostolį. Tačiau nepaisant to, 2017 m. vis tiek buvo daugeliu aspektų sėkmingesni nei bet kurie ankstesni ar net 2016 m. Bendros pajamos tais metais augo nuo 29 iki 33 mln. eurų, o dividendai didėjo netgi dvigubai – nuo 1,7 iki 3,4 mln. eurų. Tai buvo geras įsibėgėjimas į 2018 metus, kurie visapusiškai Lietuvos oro uostams buvo rekordiniai“, – teigia vadovas.
M. Gelžinis pastebi, kad po Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų sujungimo į vieną įmonę, kasmet augo ir vidutinių pajamų per metus, kurias oro uostui atneša vienas keleivis, skaičius. Iki susijungimo vieno keleivio sugeneruojamos pajamos oro uostui siekė 5,97 eurų, o paskutinių, 2018 m., duomenimis – 7,03 eurų.
Nors bendri 2019 m. rezultatai bus skaičiuojami tik kitų metų pradžioje, iš dabartinių pozicijų matyti, kad jie greičiausiai pranoks iki šiol sėkmingiausius Lietuvos oro uostams 2018 metus ir reikšmingai padidins grynojo pelno, EBITDA, ir kitus finansinius rodiklius.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse.