Naujienos
Praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje bendrovė Lietuvos oro uostai fiksavo smarkiai išaugusius registruojamo bagažo srautus. Dėl šių staigių pasikeitimų įmonės atstovai praneša ieškantys sprendimų, kaip reorganizuoti bagažo priėmimo ir skirstymo sistemas. Neabejotinai, viena šio  augimo priežasčių – praėjusių metų pabaigoje įsigaliojusios oro vežėjų „Ryanair“ ir „Wizz Air“ bagažo taisyklės.

Registruojamo bagažo statistika Vilniaus ir Kauno oro uostuose į viršų išsiveržė praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje, praėjus keliems mėnesiams po oro linijų „Ryanair“ ir „Wizz Air“  įvestų bagažo pakeitimų. Vilniaus oro uoste, palyginus 2017 m. ir 2018 m. gruodžio mėnesius, pastebėta, kad registruojamo bagažo augimas siekė 50 proc. Lyginant 2018 m. ir 2019 m. sausio mėnesius augimas buvo artimas 30 proc.

„Matydami tendencijas, kad registruojamo bagažo kiekis gali ir toliau augti, ieškome išeičių, kaip optimizuoti iki šiol naudotas bagažo priėmimo ir skirstymo sistemas, ir kokias jas įsigyti rekonstruojamame Vilniaus oro uoste, kad galėtume geriausiai atliepti susidariusį poreikį“, – sako sostinės oro vartų vadovas Dainius Čiuplys.

Dar stipresnis registruojamo bagažo augimas pastebėtas Kauno oro uoste. Šiuose oro vartuose, lyginant 2017 m. ir 2018 m. gruodžio mėnesius, jis siekė 90 proc., o lyginant 2018 m. ir 2019 m. sausio mėnesius – bagažo srautas išaugo daugiau nei 70 proc. Atsižvelgdama į šiuos skaičius, oro uosto vadovybė taip pat planuoja imtis veiksmų, siekdama patenkinti savo keleivių poreikius.

Palangos oro uoste tokie duomenys nėra renkami, tačiau, kaip ir kituose oro uostuose, fiksuojamas keliautojų skaičiaus augimas, o tai galima sieti ir su augančiu registruojamo bagažo kiekiu trečiuose pagal dydį šalies oro vartuose.

Šie kardinalūs pokyčiai paskatino peržiūrėti jau pradėtą vykdyti bagažo priėmimo, skenavimo ir skirstymo sistemos viešąjį pirkimą rekonstruojamame Vilniaus oro uoste. 

Skaičiuojama, kad oro vežėjai „Ryanair“ ir „Wizz Air“ praėjusiais metais iš viso perskraidino daugiau nei pusę, t. y. 57 proc., visų per Lietuvos oro uostus skridusių keleivių. Jų įvesta nauja bagažo politika, kai buvo atsisakyta nemokamo rankinio bagažo, neišgąsdino keliautojų, tačiau pastebimai koregavo jų keliavimo įpročius. Pagal naująsias oro vežėjų taisykles, nemokamai į lėktuvą galima įsinešti tik nedidelę rankinę ar kuprinę, o norint su savimi turėti didesnį lagaminą, reikia įsigyti pirmenybinę paslaugą (angl. priority), kurios kaina prasideda nuo 5 Eur. Tad nemaža keliautojų dalis nusprendžia verčiau bagažą registruoti.

Kitų didelių pokyčių ar keleivių ir bagažo registracijos vėlavimų naujoji bagažo politika Lietuvos oro uostuose nesukėlė. Nepaisant to, keliautojai visuomet skatinami naudotis auksine vadinama oro uostų taisykle – į oro uostą atvykti likus bent 2 valandoms iki skrydžio. Tai leis išvengti bet kokių nenumatytų nesklandumų, neskubant atlikti privalomas oro uosto saugumo procedūras ir ramiai laukti savo skrydžio.


Apie Lietuvos oro uostus 
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 15 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 66 reguliariosiomis kryptimis į 57 miestus 27 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

Daugiau informacijos
Marius Zelenius
Lietuvos oro uostai
Komunikacijos vadovas
+370 613 03633
m.zelenius@ltou.lt