Keleiviams - LTOU Kaunas

Raskite savo skrydį

Išvyksta Atvyksta

Dabartinis laukimo laikas aviacijos saugumo patikros punkte: – min

Keliaukite lengvai

Saugumo patikra

Registracija ir bagažas

Pasienio ir muitinės patikra

Keleiviams su vaikais

Specialioji pagalba

Visos paslaugos

Saugumo patikra

Registracija ir bagažas

Pasienio ir muitinės patikra

Keleiviams su vaikais

Specialioji pagalba

Visos paslaugos

Naujienos

Visos naujienos

Naujienos

7 muzikos festivaliai Europoje – tiesiai iš Lietuvos per kelias valandas Vasara Europoje – ne tik ramių atostogų, bet ir muzikos festivalių metas. Vos dviejų ar kiek daugiau valandų kelionė orlaiviu iš Lietuvos – ir atsidursite mieste, kuriame dieną laukia muziejai, senamiesčiai ar pajūris, o vakare – didžiosios scenos, mėgstami atlikėjai ir tūkstančiai bendraminčių. Šių metų vasarą muzikos gerbėjų laukia ne viena kryptis, kurią patogu pasiekti iš Lietuvos oro uostų. Nuo roko ir alternatyviosios muzikos atlikėjų Danijoje iki elektroninės euforijos Kroatijoje ar spalvingos festivalio salos Budapešte – keliones smagu planuoti ne tik dėl koncertų, bet ir dėl viso savaitgalio ar ilgesnių atostogų. Visur yra ką pamatyti ir patirti. Roskildė – garsūs atlikėjai, stiprios tradicijos ir netoli Kopenhagos Birželio 27 d. – liepos 4 d. vykstantis „Roskilde Festival“ – vienas žinomiausių Europos muzikos festivalių, į kurį verta vykti tiems, kuriems patinka patirti stiprią festivalio bendruomenės dvasią. Festivalis vyksta netoli Kopenhagos, į kurią iš Vilniaus ir Palangos skraidina SAS oro bendrovė, o iš Kauno – „Ryanair“. Festivalio programoje šiemet minimi tokie vardai kaip KWN, „The Cure“, „Gorillaz“, Lily Allen, „Wolf Alice“, Addison Rae, Zara Larsson ir daugelis kitų. Festivalis pritraukia tūkstančius alternatyvios muzikos, roko, pop, hiphopo ir elektronikos gerbėjų – bendruomenę, kuri mėgsta atrasti naujus vardus, bet kartu nori išgirsti ir pasaulinio lygio atlikėjus. Kadangi Roskildę lengva pasiekti iš Kopenhagos, dalį viešnagės laiko galima skirti Danijos sostinei. Tiesiog pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu greta Nyhavn kanalo, užsukti į Tivolio parką ir mėgautis skandinaviška miesto atmosfera. Lankytojų laukia gausybė muziejų bei meno galerijų. Nemokamas festivalis Vienoje – „Donauinselfest“ Išlydėjusi „Euroviziją“, Austrijos sostinė Viena nepraranda ryšio su muzika. Iš Vilniaus su „Austrian Airlines“ arba „Ryanair“ Vieną pasiekę keliautojai liepos 3–5 d. galės klajoti nuo vienos scenos prie kitos Dunojaus saloje. Čia susirinks įvairios muzikos gerbėjai: nuo pop, roko ir elektronikos iki vietinių eksperimentuotojų. Vienos miestas siūlo puikų patirčių derinį. Senamiestis pilnas senos įspūdingos architektūros ir muziejų, tokių kaip ištaigingi baroko stiliaus Šionbruno rūmai, apsupti vaizdingų parkų, gėlynų, tvenkinių, skulptūrų. Pasaulinio lygio dailės šedevrus pažinti galima Belvederio rūmuose ar Dailės istorijos muziejuje. Norintys lengvesnių pramogų lanko „Praterio pramogų parką“ – apžvalgos ratas dovanoja jausmą, kai miestas atsiveria iš kitos perspektyvos. Karštas Madrido ritmas – „Mad Cool 2026“ Liepos 8–11 d. Ispanijos sostinė Madridas siūlo ištirpti – tik ne karštyje, o muzikos ritmuose. Kūną privers judėti festivalis „Mad Cool 2026“. Tiesioginį skrydį iš Kauno į Madridą užtikrina „Ryanair“. Festivalio organizatoriai skelbia, kad koncertuos „Foo Fighters“, „Pulp“, Moby, „Florence and the Machine“, „Kings of Leon“, „Pixies“, Nick Cave, David Byrne ir kiti atlikėjai. Tad svarbiausia – apsirūpinti vandeniu, nes bus tikrai karšta. Poilsis ir ramybė po festivalio? Karaliaus rūmai arba „Prado“ muziejus. Taip pat – „Buen Retiro“ parkas. Dar – gausybė tradicinių patiekalų restoranų, barų, užkandinių, kur galima ilgai sėdėti prie staliuko ir stebėti gatvės gyvenimą. „Ultra Europe 2026“ – elektroninės muzikos jūra prie Adrijos Kroatija vasarą atveria nuostabių poilsio derinių. Vienas yra ypatingas elektroninės muzikos gerbėjams – liepos 10–12 d. vykstantis festivalis „Ultra Europe“ Splite. Į Kroatiją vasarą iš Kauno skraidina „Ryanair“. Tiesa, oro linijų maršrutas veda į Zadarą, tačiau nuo šio vaizdingo miesto iki Splito – poros valandų kelionė automobiliu ar autobusu. Splite renkasi tie, kuriems vasara reiškia šviesų šou, galingą garsą, šokius iki paryčių ir pajūrio atmosferą. Festivalis ypač patiks EDM, house, techno ir didžiųjų DJ scenų gerbėjams. Kelionės į Kroatiją privalumas – galimybė festivalį sujungti su poilsiu prie jūros. Splite verta aplankyti „Diokletiano rūmus“, įtrauktus į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, pasivaikščioti senamiesčio gatvelėmis, o dieną skirti Adrijos jūros paplūdimiams. Jei norisi dar daugiau – planuokite išvyką į Hvarą ar Bračą – salas, kuriose po intensyvios festivalio nakties laukia jūros ošimas ir gamtos ramybė. „Sziget“ festivalis Budapešte – sala, kurioje telpa visas pasaulis „Sziget“ festivalis rugpjūčio 11–15 dienomis yra vieta, kur muzika susilieja su performansais, šiuolaikiniu menu ir tarptautine atmosfera. Į Budapešto salą renkasi pop, roko, elektronikos, alternatyvios muzikos gerbėjai. Festivalis tampa ne tik koncertų programa, bet ir atskiru miestu Dunojuje su savo ritmu. Į Budapeštą iš Vilniaus skraidina „Wizz Air“. Vengrijos sostinė gausybę turistų pritraukia savo unikaliu paveldu ir didinga imperijos istorija. Jeigu dar neteko, tai būtinai verta apžiūrėti Parlamento rūmus, Žvejų bastioną, Budos pilį ir kitus objektus. O po kelių aktyvių festivalio dienų ypač pasiteisins bilietas į senąsias miesto pirtis ir terminius baseinus po atviru dangumi. Vasarą žaliuojantis Oslas ir „Oya“ festivalis „Oya“ festivalis yra pasirinkimas tiems, kurie vertina muziką su charakteriu. Rugpjūčio 12–15 d. vyksiančio renginio programoje minima grupė „The Cure“, Nick Cave, „Amyl & The Sniffers“, „Blood Orange“, „Underworld“ ir kiti žinomi vardai. Tad į bilietais į Oslą iš Vilniaus (su „Norwegian“ ar „Ryanair“) arba Palangos (su „Wizz Air“ arba „Norwegian“ gali apsirūpinti alternatyvios muzikos, roko, post-punk, elektronikos ir indie skambesio gerbėjai. Oslas po festivalio gali nustebinti ramybe ir gamtos artumu. Verta aplankyti „Vigeland“ skulptūrų parką“, pasivaikščioti po „Aker Brygge“, skirti laiko Oslo fjordui ar užsukti į Muncho muziejų. Po koncertų miesto aplinka suteikia atokvėpį – švarus oras, vanduo, architektūra ir šiaurietiškas tempas leidžia ramiai užbaigti kelionę. „Way Out West“ – švediška vasara ir atpalaiduojantis lengvumas Geteborge Vasaros pabaigai artėjant, rugpjūčio 13–15 d., Švedijos miestas Geteborgas organizuoja „Way Out West“ festivalį. Jame persipina muzika, miesto kultūra ir skandinaviška estetika. Šiemet festivalio scenoje pasirodys „Grammy“ laureatė – atlikėja Lorde. Muzikos šventė Švedijoje patiks indie, alternatyvios muzikos, pop ir elektronikos gerbėjams, taip pat tiems, kuriems svarbi ne tik scena, bet ir bendra renginio atmosfera. Geteborgas – jaukus miestas trumpai vasaros kelionei. Tiesioginiu skrydžiu jį galima pasiekti iš Kauno su „Ryanair“. Svečių laukia „Liseberg“ pramogų parkas, patirtys „Universeum“ mokslo muziejuje, taip pat – garsusis „Feskekorka“ žuvų turgus ir Haga kvartalas – ideali vieta lėtiems pasivaikščiojimams. Atokvėpiui prisėskite vietos kavinėje – išgerti kavos, paragauti cinamoninės bandelės ir pajuskite paprastą, bet labai malonų skandinavišką kasdienybės ritmą. Tad šią vasarą muzikos gerbėjams apstu patogių krypčių. Vieni festivaliai kviečia į didžiąsias roko ir pop muzikos scenas, kiti – į šviesos ir elektronikos naktis prie jūros ar alternatyvų skambesį Šiaurės Europoje. Svarbiausia, kad prie festivalio lengva prijungti savaitgalį mieste, dieną muziejuje, vakarą senamiestyje ar kelias ramias valandas prie vandens. Būtent tokia gali būti geriausia vasaros kelionė – turtinga patirčių ir prisiminimų. Vasara Europoje – ne tik ramių atostogų, bet ir muzikos festivalių metas. Vos dviejų ar kiek daugiau valandų kelionė orlaiviu iš Lietuvos – ir atsidursite mieste, kuriame dieną laukia muziejai, senamiesčiai ar pajūris, o vakare – didžiosios scenos, mėgstami atlikėjai ir tūkstančiai bendraminčių. Šių metų vasarą muzikos gerbėjų laukia ne viena kryptis, kurią patogu pasiekti iš Lietuvos oro uostų. Nuo roko ir alternatyviosios muzikos atlikėjų Danijoje iki elektroninės euforijos Kroatijoje ar spalvingos festivalio salos Budapešte – keliones smagu planuoti ne tik dėl koncertų, bet ir dėl viso savaitgalio ar ilgesnių atostogų. Visur yra ką pamatyti ir patirti. Roskildė – garsūs atlikėjai, stiprios tradicijos ir netoli Kopenhagos Birželio 27 d. – liepos 4 d. vykstantis „Roskilde Festival“ – vienas žinomiausių Europos muzikos festivalių, į kurį verta vykti tiems, kuriems patinka patirti stiprią festivalio bendruomenės dvasią. Festivalis vyksta netoli Kopenhagos, į kurią iš Vilniaus ir Palangos skraidina SAS oro bendrovė, o iš Kauno – „Ryanair“. Festivalio programoje šiemet minimi tokie vardai kaip KWN, „The Cure“, „Gorillaz“, Lily Allen, „Wolf Alice“, Addison Rae, Zara Larsson ir daugelis kitų. Festivalis pritraukia tūkstančius alternatyvios muzikos, roko, pop, hiphopo ir elektronikos gerbėjų – bendruomenę, kuri mėgsta atrasti naujus vardus, bet kartu nori išgirsti ir pasaulinio lygio atlikėjus. Kadangi Roskildę lengva pasiekti iš Kopenhagos, dalį viešnagės laiko galima skirti Danijos sostinei. Tiesiog pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu greta Nyhavn kanalo, užsukti į Tivolio parką ir mėgautis skandinaviška miesto atmosfera. Lankytojų laukia gausybė muziejų bei meno galerijų. Nemokamas festivalis Vienoje – „Donauinselfest“ Išlydėjusi „Euroviziją“, Austrijos sostinė Viena nepraranda ryšio su muzika. Iš Vilniaus su „Austrian Airlines“ arba „Ryanair“ Vieną pasiekę keliautojai liepos 3–5 d. galės klajoti nuo vienos scenos prie kitos Dunojaus saloje. Čia susirinks įvairios muzikos gerbėjai: nuo pop, roko ir elektronikos iki vietinių eksperimentuotojų. Vienos miestas siūlo puikų patirčių derinį. Senamiestis pilnas senos įspūdingos architektūros ir muziejų, tokių kaip ištaigingi baroko stiliaus Šionbruno rūmai, apsupti vaizdingų parkų, gėlynų, tvenkinių, skulptūrų. Pasaulinio lygio dailės šedevrus pažinti galima Belvederio rūmuose ar Dailės istorijos muziejuje. Norintys lengvesnių pramogų lanko „Praterio pramogų parką“ – apžvalgos ratas dovanoja jausmą, kai miestas atsiveria iš kitos perspektyvos. Karštas Madrido ritmas – „Mad Cool 2026“ Liepos 8–11 d. Ispanijos sostinė Madridas siūlo ištirpti – tik ne karštyje, o muzikos ritmuose. Kūną privers judėti festivalis „Mad Cool 2026“. Tiesioginį skrydį iš Kauno į Madridą užtikrina „Ryanair“. Festivalio organizatoriai skelbia, kad koncertuos „Foo Fighters“, „Pulp“, Moby, „Florence and the Machine“, „Kings of Leon“, „Pixies“, Nick Cave, David Byrne ir kiti atlikėjai. Tad svarbiausia – apsirūpinti vandeniu, nes bus tikrai karšta. Poilsis ir ramybė po festivalio? Karaliaus rūmai arba „Prado“ muziejus. Taip pat – „Buen Retiro“ parkas. Dar – gausybė tradicinių patiekalų restoranų, barų, užkandinių, kur galima ilgai sėdėti prie staliuko ir stebėti gatvės gyvenimą. „Ultra Europe 2026“ – elektroninės muzikos jūra prie Adrijos Kroatija vasarą atveria nuostabių poilsio derinių. Vienas yra ypatingas elektroninės muzikos gerbėjams – liepos 10–12 d. vykstantis festivalis „Ultra Europe“ Splite. Į Kroatiją vasarą iš Kauno skraidina „Ryanair“. Tiesa, oro linijų maršrutas veda į Zadarą, tačiau nuo šio vaizdingo miesto iki Splito – poros valandų kelionė automobiliu ar autobusu. Splite renkasi tie, kuriems vasara reiškia šviesų šou, galingą garsą, šokius iki paryčių ir pajūrio atmosferą. Festivalis ypač patiks EDM, house, techno ir didžiųjų DJ scenų gerbėjams. Kelionės į Kroatiją privalumas – galimybė festivalį sujungti su poilsiu prie jūros. Splite verta aplankyti „Diokletiano rūmus“, įtrauktus į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, pasivaikščioti senamiesčio gatvelėmis, o dieną skirti Adrijos jūros paplūdimiams. Jei norisi dar daugiau – planuokite išvyką į Hvarą ar Bračą – salas, kuriose po intensyvios festivalio nakties laukia jūros ošimas ir gamtos ramybė. „Sziget“ festivalis Budapešte – sala, kurioje telpa visas pasaulis „Sziget“ festivalis rugpjūčio 11–15 dienomis yra vieta, kur muzika susilieja su performansais, šiuolaikiniu menu ir tarptautine atmosfera. Į Budapešto salą renkasi pop, roko, elektronikos, alternatyvios muzikos gerbėjai. Festivalis tampa ne tik koncertų programa, bet ir atskiru miestu Dunojuje su savo ritmu. Į Budapeštą iš Vilniaus skraidina „Wizz Air“. Vengrijos sostinė gausybę turistų pritraukia savo unikaliu paveldu ir didinga imperijos istorija. Jeigu dar neteko, tai būtinai verta apžiūrėti Parlamento rūmus, Žvejų bastioną, Budos pilį ir kitus objektus. O po kelių aktyvių festivalio dienų ypač pasiteisins bilietas į senąsias miesto pirtis ir terminius baseinus po atviru dangumi. Vasarą žaliuojantis Oslas ir „Oya“ festivalis „Oya“ festivalis yra pasirinkimas tiems, kurie vertina muziką su charakteriu. Rugpjūčio 12–15 d. vyksiančio renginio programoje minima grupė „The Cure“, Nick Cave, „Amyl & The Sniffers“, „Blood Orange“, „Underworld“ ir kiti žinomi vardai. Tad į bilietais į Oslą iš Vilniaus (su „Norwegian“ ar „Ryanair“) arba Palangos (su „Wizz Air“ arba „Norwegian“ gali apsirūpinti alternatyvios muzikos, roko, post-punk, elektronikos ir indie skambesio gerbėjai. Oslas po festivalio gali nustebinti ramybe ir gamtos artumu. Verta aplankyti „Vigeland“ skulptūrų parką“, pasivaikščioti po „Aker Brygge“, skirti laiko Oslo fjordui ar užsukti į Muncho muziejų. Po koncertų miesto aplinka suteikia atokvėpį – švarus oras, vanduo, architektūra ir šiaurietiškas tempas leidžia ramiai užbaigti kelionę. „Way Out West“ – švediška vasara ir atpalaiduojantis lengvumas Geteborge Vasaros pabaigai artėjant, rugpjūčio 13–15 d., Švedijos miestas Geteborgas organizuoja „Way Out West“ festivalį. Jame persipina muzika, miesto kultūra ir skandinaviška estetika. Šiemet festivalio scenoje pasirodys „Grammy“ laureatė – atlikėja Lorde. Muzikos šventė Švedijoje patiks indie, alternatyvios muzikos, pop ir elektronikos gerbėjams, taip pat tiems, kuriems svarbi ne tik scena, bet ir bendra renginio atmosfera. Geteborgas – jaukus miestas trumpai vasaros kelionei. Tiesioginiu skrydžiu jį galima pasiekti iš Kauno su „Ryanair“. Svečių laukia „Liseberg“ pramogų parkas, patirtys „Universeum“ mokslo muziejuje, taip pat – garsusis „Feskekorka“ žuvų turgus ir Haga kvartalas – ideali vieta lėtiems pasivaikščiojimams. Atokvėpiui prisėskite vietos kavinėje – išgerti kavos, paragauti cinamoninės bandelės ir pajuskite paprastą, bet labai malonų skandinavišką kasdienybės ritmą. Tad šią vasarą muzikos gerbėjams apstu patogių krypčių. Vieni festivaliai kviečia į didžiąsias roko ir pop muzikos scenas, kiti – į šviesos ir elektronikos naktis prie jūros ar alternatyvų skambesį Šiaurės Europoje. Svarbiausia, kad prie festivalio lengva prijungti savaitgalį mieste, dieną muziejuje, vakarą senamiestyje ar kelias ramias valandas prie vandens. Būtent tokia gali būti geriausia vasaros kelionė – turtinga patirčių ir prisiminimų.

2026 05 28 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostai pradeda rengti naujus 2025 m. perspektyvinius triukšmo žemėlapius, skirtus kompensacijoms išmokėti Įgyvendindama Lietuvos Respublikos (LR) teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, akcinė bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) pradeda rengti naujus perspektyvinius triukšmo žemėlapius, skirtus kompensacijoms išmokėti. Šių žemėlapių pagrindu bus atnaujintos Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų triukšmo apsauginėse zonose (TAZ) esančių gyventojų galimybės kreiptis į LTOU ir gauti kompensacijas už įgyvendintas triukšmą mažinančias priemones, tokiu būdu sudarant geresnes sąlygas apsaugoti arčiausiai oro uostų įsikūrusius gyventojus. Perspektyvinių triukšmo žemėlapių, skirtų kompensacijoms išmokėti, rengimui yra taikomi Perspektyvinių triukšmo žemėlapių rengimo, derinimo, tvirtinimo, viešinimo ir triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo taisyklėse, patvirtintose LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1369, nustatyti reikalavimai, taip pat minėti žemėlapiai yra rengiami, vadovaujantis tarptautine metodika ir praktika, naudojant sertifikuotus triukšmo matavimo įrankius. Pagal aukščiau minėtas taisykles kompensacijos priklausys gyvenamosios, poilsio, gydymo, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių, mokslo paskirties pastatų (patalpų), skirtų švietimo reikmėms bei neformaliajam švietimui, savininkams ir (ar) patikėtiniams. Taip asmenys bus skatinami gyvenamuosiuose, rekreacinės, švietimo ir gydymo paskirties pastatuose įsirengti triukšmą mažinančias priemones, kurios padės minimizuoti neigiamą triukšmo poveikį. Prašymai dėl kompensacijų už triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą pastatuose (patalpose) galės būti pateikiami, kreipiantis į LTOU ne vėliau kaip per 3 metus nuo perspektyvinių triukšmo žemėlapių viešo paskelbimo dienos, o kompensacijos pareiškėjams bus išmokamos ne ilgiau kaip per 3 metus nuo prašymų patvirtinimo dienos.Primenama, kad, priklausomai nuo teritorijos, į kurią pagal perspektyvinius triukšmo žemėlapius patenka konkretus objektas (pastatas/patalpos), galima kompensuoti išlaidas, skirtas triukšmą izoliuojančių langų įsigijimui ir įrengimui, stogų ir pastatų išorinių sienų (skiriančių vidaus patalpas nuo lauko) izoliavimui nuo triukšmo, triukšmą mažinančių ventiliacinių sistemų įrengimui ir pan. Parengtus perspektyvinius triukšmo žemėlapius, kurie bus skirti kompensacijoms išmokėti, LTOU teiks LR Susisiekimo ministerijai viešinti ir tvirtinti. Viešas informavimas apie parengtus perspektyvinius triukšmo žemėlapius, skirtus kompensacijoms išmokėti, taip pat bus vykdomas LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Pasibaigus perspektyvinių triukšmo žemėlapių viešinimo procesui, atsižvelgiant į aukščiau minėtų taisyklių nuostatas, žemėlapiai bus tvirtinami LR Susisiekimo ministro įsakymu. Apie patvirtintus perspektyvinius triukšmo žemėlapius, skirtus kompensacijoms išmokėti, LTOU papildomai informuos atskiru pranešimu. Kilus klausimams apie TAZ, kreiptis el. paštu: [email protected]. Daugiau informacijos taip pat galima rasti TAZ polapyje.

2026 05 18 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostų keleivių skaičius balandį – vėl rekordinis Balandžio mėnesį Lietuvos oro uostuose (LTOU) keleivių srautai toliau augo ir viršijo 652 tūkstančius, pasiekdami dar vieną visų laikų šio mėnesio rekordą. Pirmasis pilnas aviacijos vasaros sezono mėnuo buvo aktyvus visuose trijuose – Vilniaus, Kauno ir Palangos – oro uostuose, kurie užtikrina krypčių įvairovę ir patogų susisiekimą oru su svarbiais Europos aviacijos centrais. Kovą aptarnavęs 542,2 tūkst. keleivių, Lietuvos oro uostų tinklas balandį toliau išlaikė augimo tendencijas ir paslaugas suteikė 652,5 tūkst. keleivių. LTOU duomenimis, keleivių srautai šių metų balandį buvo 8,2 proc. didesni lyginant su prieš tai rekordiniu buvusiu 2025 metų balandžiu. „Balandį įsibėgėjęs aviacijos vasaros sezonas Lietuvos oro uostams atnešė dar vieną visų laikų šio mėnesio rekordą. Geopolitinių iššūkių, neapibrėžtyje optimizuojamų maršrutų ir vykusių streikų fone toliau dešimtadaliu augę keleivių srautai demonstruoja mūsų rinkos atsparumą bei neblėstantį norą keliauti. Tikiu, kad naujos ir sugrįžtančios kryptys bei dažnesni skrydžiai šylant orui dar labiau paskatins keliauti lėktuvu ir pažinti pasaulį“, – teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. Iš viso LTOU tinkle 2026 metų balandį įvyko 3,2 proc. daugiau skrydžių nei per tą patį mėnesį 2025 metais. Šių metų balandį LTOU aptarnavo beveik 5 300 skrydžių. LTOU tinkle balandį augo ir gabentų krovinių kiekis – jų pervežta beveik 1 800 tonų, arba 4,9 proc. daugiau nei tą patį mėnesį pernai. Balandis yra pirmasis pilnas aviacijos vasaros sezono mėnuo. Visus naujojo aviacijos sezono Lietuvos oro uostų krypčių žemėlapius galima rasti čia.

2026 05 05 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostai – geriausią reputaciją turinti valstybės valdoma įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU) jau penktus metus iš eilės dalyvauja didžiausiame Lietuvoje organizacijų reputacijos tyrime – „Reputacijos indeksas“. Lietuvos oro uostai šiemet buvo organizacija, kuri iš valstybės valdomų įmonių pasiekė geriausią reputaciją skirtingose respondentų grupėse – visuomenės, verslo ir nuomonių formuotojų. Lietuvos oro uostai savo reputacija užima 10-ąją vietą tarp visų tirtų Lietuvos įmonių. Lietuvos oro uostai jau trečius metus iš eilės vertinama kaip geriausią reputaciją turinti valstybės valdoma įmonė. Be to, LTOU jau antrus metus iš eilės yra aukščiausioje, „žvaigždžių“, reputacijos kategorijoje, kurioje rikiuojasi greta tokių verslo vienaragių, kaip „Tesonet“ ir „Vinted“. Matyti, jog tokio lygio reputacijos bei tęstinio jos augimo „Reputacijos indekse“ nėra pasiekusi jokia kita Lietuvos įmonė. Naujausias LTOU indeksas yra 50, kai 2025 m. buvo 48. Anot tyrimo, LTOU reputaciją toliau auginti leido, be kita ko, investicijos į infrastruktūrą ir kokybiška keleivių patirtis, stipri vadovų komanda ir įmonės įtaką šalies ekonomikos raidai, augantis susisiekimas ir atsparumas nūdienos geopolitinių iššūkių akivaizdoje. „Mūsų veikla yra nuolat matoma, vertinama ir analizuojama. Lietuvos oro uostai lemia daugybės žmonių patirtį, nes užtikrina judėjimo oru galimybes. Pernai per Lietuvos oro uostus keliavo 7,16 mln. keleivių – visų laikų rekordinis skaičius. Aukštai išlaikėme tiek klientų pasitenkinimo rodiklį, tiek organizacijos reputacijos kartelę – savo sprendimais ir elgesio praktikomis patvirtindami aukštus valdysenos, darnios ir skaidrios veiklos reikalavimus. Net ir veikiami išorinių iššūkių įgyvendinome užsibrėžtus tikslus teikiant kokybiškas paslaugas, plečiant infrastruktūrą ir gerinant Lietuvos pasiekiamumą. „Reputacijos indeksas“ yra dar vienas mūsų nenutrūkstančios veiklos įvertinimas ir svarbus rezultatas“, – sako Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius. Reputacijos indekso tyrimo tikslas – geriau suprasti sprendimus priimančių asmenų, nuomonės lyderių bei visuomenės nuomonę apie didžiąsias privataus ir viešojo sektoriaus organizacijas. Tyrime analizuojamas respondentų požiūris į organizacijas: ar jos suvokiamos, kaip turinčio gerą reputaciją, ar yra gerbiamos, ar jomis pasitikima. Taip pat tiriami svarbiausi reputacijos atributai: produktai ir paslaugos, rezultatai, valdymas, inovatyvumas, lyderystė, darbo aplinka, pilietiškumas. Remiantis atributų vertinimais išvedamas įmonės reputacijos indeksas. Vienuoliktą kartą atlikto tyrimo metu buvo apklausta 462 sprendimų priėmėjų, tiek pat nuomonių lyderių ir 1222 visuomenės respondentų. Jie įvertino 53 įmones iš 9 sektorių ir taip pat 15 viešojo sektoriaus institucijų, nuo aukščiausių valdžios ir savivaldos iki finansų priežiūros ir investicijų skatinimo. Tyrimą atliko konsultacijų bendrovė „Civitta“ kartu su komunikacijos agentūra „Fabula Rud Pedersen Group“, Lietuvos marketingo asociacija LiMA, Investuotojų forumu, Lietuvos startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“ ir duomenų analizės kompanija „Repsense“.

2026 04 22 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostai kovą vėl gerino rekordus Kovo mėnesį Lietuvos oro uostuose (LTOU) keleivių srautai toliau augo ir viršijo 542 tūkstančius. Dviejų aviacijos sezonų – žiemos ir vasaros – sandūroje esantis kovas buvo aktyvus visuose trijuose – Vilniaus, Kauno ir Palangos – oro uostuose, kurie užtikrina krypčių įvairovę ir patogų susisiekimą oru su svarbiais Europos aviacijos centrais. Vasarį aptarnavęs 469,5 tūkst. keleivių, Lietuvos oro uostų tinklas kovą toliau išlaikė augimo tendencijas ir paslaugas suteikė 542,2 tūkst. keleivių. Tai – 6,7 proc. daugiau lyginant su praėjusių metų kovo mėnesiu. LTOU duomenimis, keleivių srautai šių metų pirmąjį ketvirtį yra didesni lyginant net su rekordinių 2025 metų pirmuoju ketvirčiu. LTOU toliau demonstruojant spartų augimą, kaimyninėse rinkose keleivių srautai kovą – nuosaikesni: Rygos oro uoste krito 2 proc., Talino – augo vos 2 proc. Didžiausią augimą kovą pasiekė Vilniaus oro uostas – 7,8 proc. Šį oro uostą savo kelionėms rinkosi daugiau kaip 377 tūkst. keleivių. Srautus pastebimai (5,1 proc.) augino ir Palangos oro uostas, kovą užtikrinęs patogias keliones 36 tūkst. keleivių. Kauno oro uoste keleivių skaičius siekė beveik 129 tūkst. ir buvo 4,3 proc. didesnis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Visi trys oro uostai kovą ne tik išlaikė keleivių srauto augimą, bet ir viršijo rekordus, pasiektus analogišku laikotarpiu pernai. „Džiaugiamės, kad, nepaisant laikinos skrydžių į Dubajų bei Tel Avivą pauzės dėl padėties šiame regione, keleivių bei aptarnautų skrydžių skaičius kovą ir toliau sėkmingai augo visame Lietuvos oro uostų tinkle. Šis mėnuo žymi aviacijos vasaros sezono pradžią, tad naujos ir sugrįžtančios kryptys, dažnėjantys skrydžiai ir platėjanti maršrutų geografija, tikiu, ir toliau atlieps neblėstantį norą keliauti ir pažinti“, – teigia Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius. Iš viso LTOU tinkle 2026 metų kovą įvyko 3,7 proc. daugiau skrydžių nei per tą patį mėnesį 2025 metais. Šių metų kovą LTOU aptarnavo beveik 4 800 skrydžių. Skrydžių skaičius sparčiausiai (5,2 proc.) augo Vilniaus oro uoste ir siekė daugiau nei 3 400. Kauno oro uostas aptarnavo kiek daugiau nei tūkstantį skrydžių ir išlaikė stabilumą lyginant su pernai kovu. Skrydžių skaičiumi šiemet toliau auga Palangos oro uostas su beveik 380 skrydžių arba beveik 1 proc. daugiau palyginus su 2025 metų kovu. Skaičiai rodo, kad Palangos oro uostas gerina Vakarų Lietuvos regiono susisiekimą su Amsterdamu, Bergenu, Londonu, Oslu, Kopenhaga ir Ryga, o iš šių miestų lengvai jungiami ir tolimų kelionių maršrutai. Visus naujojo aviacijos sezono Lietuvos oro uostų krypčių žemėlapius galima rasti čia: Kauno, Vilniaus, Palangos. Kovo mėnesio gale prasidėjo aviacijos vasaros sezonas. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad šiemet bent vieną kelionę orlaiviu planuoja apie pusė (49 proc.) šalies gyventojų. Daugiausia kelionių oru planų buvo susiję su skrydžiais į Italiją, Ispaniją, Jungtinę Karalystę, Graikiją ir Turkiją.

2026 04 03 Daugiau

Naujienos

„Wizz Air“ Kaune mini reikšmingą sukaktį: 10 metų nepertraukiamos veiklos Pranešimas parengtas „Wizz Air“. Oro linijų bendrovė „Wizz Air“, kurią renkasi jau beveik 13 mln. keleivių Lietuvoje, sekmadienį (kovo 29 d.) pažymėjo 10 metų nepertraukiamos veiklos Kauno oro uoste sukaktį. Šis etapas žymi dešimtmetį nuoseklaus augimo ir svarų indėlį stiprinant susisiekimą regione. Per pastaruosius dešimt metų „Wizz Air“ iš Kauno pervežė daugiau nei 2,1 mln. keleivių ir pasiūlė daugiau nei 2,4 mln. vietų. Šiuo metu bendrovė yra antra pagal dydį oro vežėja Kauno oro uoste, užimanti 7 proc. rinkos dalį ir nuosekliai prisidedanti prie oro uosto plėtros. 2026 m. „Wizz Air“ planuoja pasiūlyti daugiau nei 100 tūkst. vietų skrydžiams iš Kauno, taip dar labiau stiprindama savo įsipareigojimą regionui ir užtikrindama patogias keliavimo galimybes keleiviams. „Didžiuojamės galėdami minėti 10 metų nepertraukiamos veiklos Kaune – tai atspindi mūsų ilgalaikį įsipareigojimą Lietuvai ir visam regionui“, – sako Salvatore Gabriele Imperiale, „Wizz Air“ korporatyvinės komunikacijos vadovas. – „Per šį laikotarpį matėme stabiliai augančią kelionių paklausą ir vis didesnį patikimų bei prieinamų skrydžių poreikį. Vertiname partnerystę su Kauno oro uostu ir siekiame išlaikyti stiprią poziciją, toliau siūlydami patogias kelionių galimybes ir ateityje.“ Šiuo metu „Wizz Air“ vykdo skrydžius iš Kauno į Londono Lutono oro uostą, taip užtikrindama tiesioginį susisiekimą tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Per nepertraukiamos „Wizz Air“ veiklos Kaune laikotarpį, reikšmingai augo ir pats oro uostas – didėjo keleivių srautai bei plėtėsi skrydžių kryptys. „Kauno oro uostas per pastarąjį dešimtmetį ženkliai paaugo ir pasikeitė. Džiaugiamės, kad „Wizz Air“ buvo reikšminga šios istorijos dalis, prisidėjusi prie geresnių galimybių keliauti ir pažinti. Neabejoju, kad oro uostui ir toliau kasmet sutinkant rekordinius keleivių srautus, mūsų ilgametė partnerystė su „Wizz Air“ ne tik tęsis, bet ir plėsis“, – sako Lietuvos oro uostų komercijos direktorė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. Šis 10 metų veiklos etapas išryškina ne tik ilgalaikę „Wizz Air“ veiklą Kaune, bet ir tvirtą bendradarbiavimą su Lietuvos oro uostais, kuris prisideda prie regiono plėtros ir suteikia keleiviams patogias kelionių galimybes. Nuo pirmojo maršruto Lietuvoje pradžios 2005 m. „Wizz Air“ jau pervežė beveik 13,5 mln. keleivių į ir iš šalies. Šiuo metu bendrovė siūlo 24 maršrutus iš Lietuvos į 18 šalių, užtikrindama paprastas, efektyvias ir prieinamas keliones tiek verslo, tiek laisvalaikio tikslais.

2026 03 30 Daugiau

Naujienos

Prasideda aviacijos vasara: dažnesni skrydžiai ir 100 krypčių iš Lietuvos oro uostų Kovo pabaigoje prasideda naujas aviacijos vasaros sezonas, kuris keliautojams iš Lietuvos oro uostų siūlo dažnesnius skrydžius ir naujas kryptis. Lietuvos oro uostų (LTOU) partnerės – oro bendrovės iš Palangos, Kauno ir Vilniaus – keliautojams šiemet siūlo net 100 krypčių į 54 šalis ir dažnesnius skrydžius kasdien į aviacijos centrus – patogesnes jungtinių skrydžių galimybes skrendantiems dar toliau. Planuoti tolimas keliones tampa lengviau „Nuosekliai stipriname visus tris šalies oro uostus – plečiasi krypčių pasirinkimas, o kelionės žmonėms tampa vis patogesnės. Džiaugiamės, kad auga ne tik Vilniaus ir Kauno, bet ir Palangos oro uostas, kuris vis labiau įsitvirtina kaip svarbus aviacijos centras Vakarų Lietuvai. Užtikriname patikimą susisiekimą su Europos šalimis ir atveriame daugiau galimybių pasiekti kitus pasaulio regionus“, – sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas. „Lengvai prieinamos kelionės oru yra labai svarbios šiltojo sezono ar atostogų maršrutus planuojantiems žmonėms. Mūsų partnerės – oro linijų bendrovės – puikiai žino mėgstamas keliautojų kryptis, nes kruopščiai analizuoja duomenis ir siekia užtikrinti geriausią patirtį savo keleiviams. Tad su partneriais formuodami skrydžių tinklus visada siekiame, kad Lietuvai svarbiais maršrutais vykdomų skrydžių dažnėtų. Dažni tiesioginiai skrydžiai tarp Lietuvos ir svarbių Europos aviacijos centrų pagerina keleivių galimybes sustyguoti tolimiausius maršrutus – į Ameriką, Aziją ar Afriką“, – sako Simonas Bartkus, LTOU generalinis direktorius. S. Bartkus atkreipia dėmesį, kad šį aviacijos vasaros sezoną bus užtikrintas didesnis skrydžių į Kopenhagą, Frankfurtą, Helsinkį, Varšuva dažnis. Iš Lietuvos į Kopenhagą kasdien bus vidutiniškai vykdomi 7 skrydžiai, Frankfurtą – 3, Helsinkį – 4, Varšuvą – 5. Daugiau svarbių naujienų laukia visame Lietuvos oro uostų tinkle, kuris jungia Vilnių, Kauną ir Palangą. Kaune – jau patikrintos kryptys ir į Pietų Europą viliojantys pasiūlymai Didžiausia naujiena keliaujantiems iš Kauno oro uosto – penkis kartus per savaitę vykdomi „airBaltic“ skrydžiai į Latvijos sostinę Rygą, atrakinsiantys patogias jungiamųjų skrydžių galimybes į daugybę Europos miestų – bemaž 80 krypčių. Skrydis iš Rygos į Kauną kovo 29 d. atidarys aviacijos vasaros sezoną Kaune ir kartu pasveikins sugrįžtančias „airBaltic“ oro linijas į Kauną. „Wizz Air“ oro linijos toliau iš Kauno skraidins į Londono Lutono oro uostą. Savo ruožtu „Ryanair“ taip pat tęs skrydžius tarp Kauno ir Lutono oro uosto, be to, dažniau skraidys į Londono Stanstedo oro uostą. Ši bendrovė taip pat kvies skristi iš Kauno į Dubliną, Bristolį, Liverpulį, Edinburgą, Šanoną, tad vasarą nukeliauti į Airiją ir Jungtinę Karalystę bus paprasta. Tarp populiarių krypčių iš Kauno oro uosto į šiltus kraštus S.Bartkus mini Graikijos Rodo salą ir Kiprą, Italijoje turistų iš Lietuvos laukiančius Barį, Pizą, Peskarą, Riminį, Milaną ir Neapolį. Srautus į Ispaniją pritrauks skrydžiai į Madridą, Malagą ir Maljorką, taip pat dažnesni skrydžiai į Alikantę. Iš Vilniaus – ir į Islandiją, ir į Juodkalniją Laukiantys naujienų keliautojai turėtų atkreipti dėmesį, kad iš Vilniaus startuoja naujos kryptys – tiesioginiai reguliarūs skrydžiai į Gdanską Lenkijoje 4 kartus per savaitę su „Wizz Air“, taip pat į Podgoricą Juodkalnijoje – 2 kartus per savaitę su „Wizz Air“. Skrydžiai į Gdanską iš Vilniaus oro uosto startuos gegužės, o Podgoricą – birželio pradžioje. Taip pat atnaujinamos kryptys į Tiraną Albanijoje – 3 kartus per savaitę su „Wizz Air”, ir į Reikjaviką Islandijoje – 2 kartus per savaitę su „Wizz Air“. Taip pat gerėja susisiekimas su Ciurichu, į kurį skrydžius nuo gegužės 3 d. pasiūlys ir „airBaltic“. Šia kryptimi iš Vilniaus jau skraidina SWISS oro linijos. Iš Vilniaus oro uosto dažnesnius skrydžius į Varšuvą užtikrins „LOT Polish Airlines“, į Kopenhagą – SAS, o į Miuncheną, Prahą ir Paryžių – „airBaltic“. „Finnair“ yra numačiusi dažnesnius skrydžius į Helsinkį, „Norwegian“ – į Oslą, o „Lufthansa“ – į Frankfurtą. Didžioji dalis skrydžių dažniau bus vykdomi jau prieš Velykas – nuo kovo 30 – balandžio 5 d. „Ryanair“ vasaros sezonu taip pat dažnina skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Frankfurtą, Berlyną, Atėnus, Trevizą, Milaną (Bergamą), Romą ir Londono Stanstedo oro uostą. „Wizz Air“ siūlys dažniau nuskristi į Barseloną, Dortmundą, Budapeštą, Malagą, Bilundą ar Larnaką. Oro bendrovė taip pat tęs aviacijos žiemos sezonu pradėtus skrydžius į Krokuvą, Nicą, Taliną ir Turku. Susisiekimą su Tel Avivo oro uostu gerins naujas vežėjas – „Arkia Israeli Airlines“ – bei pernai veiklą pradėjusi „Israir“. „flydubai“ yra suplanavusi reguliarius skrydžius į Dubajų. Šis maršrutas taip pat tampa visų metų kryptimi, anksčiau nuskristi buvo galima tik žiemos sezono metu. Būtent susisiekimas vasaros sezono metu su Dubajumi užtikrina keliautojams patogius jungiamuosius skrydžius į tolimesnes šalis, nes Dubajus yra pasaulio aviacijos centras. Skrydžių į Tel Avivą bei Dubajų tvarkaraščiai gali kisti dėl kintančios situacijos regione; naujausią informaciją galima rasti atitinkamų oro bendrovių oficialiuose tinklalapiuose. Naujovė Palangoje – skrydžiai į Bergeną Norvegijoje Šio vasaros sezono naujiena keliautojams iš Palangos – tiesioginiai skrydžiai į Bergeną, kuriuos vykdys „Norwegian“ oro linijos. Taip pat šios oro linijos skraidins ir į Norvegijos sostinę Oslą. Skrydis į Bergeną ir atidarys aviacijos vasaros sezoną Palangoje – kovo 31 d. Į Palangos oro uostą LTOU yra pritraukę penkis vežėjus. Aviacijos vasaros sezonu „airBaltic“ skraidys į Rygą ir Amsterdamą, „Ryanair“ – į Londono Stanstedo oro uostą, SAS – į Kopenhagą. Į oro uostą sugrįžta „Wizz Air“ su skrydžiais į Oslą. Prasidėjus aviacijos vasaros sezonui, bus tęsiami pernai pradėti ir didžiulio susidomėjimo sulaukę užsakomieji skrydžiai į Turkija ir Egiptą. Apibendrindamas S. Bartkus teigia, kad aviacijos vasaros sezoną LTOU pasitinka su 100 krypčių į 54 šalis pasiūla iš visų trijų oro uostų, tad keliautojai vasaros atostogoms galės rinktis iš daugybės krypčių, o užsienio turistams bus paprasta aplankyti Lietuvą.

2026 03 23 Daugiau

Naujienos

Oro uostuose apsiperka kas ketvirtas keleivis Lietuvos oro uostų duomenys atskleidžia, kad prieš kelionę mėgsta apsipirkti daugiau negu ketvirtadalis (26 proc.) keleivių. Pastaraisiais metais atsinaujinantys Lietuvos oro uostai investuoja į terminalų plėtrą, augina erdves, kuriose keleiviai gali patogiai apsipirkti, pavalgyti ar rasti kitas reikalingas paslaugas. Augant keleivių srautams ir plečiantis oro uostų terminalams, auga ir prekių, paslaugų pasiūla bei asortimentas. „Patogus apsipirkimas, maitinimo ir kitos paslaugos yra svarbios siekiant užtikrinti aukštos kokybės patirtį kiekvienam keleiviui. Duomenys apie prekių krepšelius ir apsipirkimo įpročius rodo, kad keliautojai teigiamai vertina terminaluose vykstančius pokyčius – apsiperka, dažniau laiką leidžia restoranuose ir kavinėse“, – sako LTOU Komercijos direktorė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. Vis daugiau lankytojų pritraukiančiose oro uosto kavinėse ir restoranuose valgo ir geria maždaug penktadalis išvykstančių keleivių. G.Norvilaitė-Tautevičė atkreipia dėmesį, kad LTOU maitinimo ir prekybos partneriai veikia sterilioje oro uosto zonoje, tad jų asortimentas ir prekės yra pritaikytos prie specifinių keleivių poreikių – sau tinkamų produktų čia randa ir slidinėti vykstantys, ir pasišildyti prie jūros skrendantys keliautojai. „Oro uoste veikiančios prekybos ir maitinimo įmonės siūlo prekes, kurios labiausiai praverčia keliaujantiems ir turi nuolatinę paklausą – nuo suvenyrų ir lauktuvių iki kūno priežiūrai skirtų gaminių“, – teigia LTOU atstovė. Oro uoste dažnai apsiperka ir skrendantys darbo reikalais – būtent čia randa suvenyrų ar tinkamų verslo dovanų, nes dažnai tik prieš skrydį turi laiko šiems pirkiniams. Skaičiuojama, kad 2025 metais vienas keleivis oro uoste maistui ir gėrimams vidutiniškai išleido apie 8,5 euro, o parduotuvėse – vidutiniškai apie 14 eurų. Apsipirkdami oro uostuose keleiviai vertina tai, kad paprastai oro linijos neįtraukia pirkinių krepšelio į bendrą limitą daiktų, įsinešamų į lėktuvą. Taip pat jie atkreipia dėmesį, kad įsigyjant gėrimą oro uosto parduotuvėje, butelis supakuojamas į specialią pakuotę, kuri leidžia, jei yra nepažeista, pirkinį prasinešti ir per kitas patikras skrendant jungiamaisiais skrydžiais. Oro uoste dirbantys pardavėjai yra susipažinę su įvairiose šalyse taikomais ribojimais įsivežamoms prekėms, tad gali tiksliai patarti ar įspėti. Pavyzdžiui, į kai kurias šalis negalima įsivežti tam tikrų maisto produktų. Be to, pardavėjai išmano, kurios prekės yra išskirtinės ar riboto leidimo, sukurtos specialiai platinimui oro uostuose. Prekybos vietų statistika rodo, kad reikšmingą pardavimų dalį sudaro alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, nuperkama daug kosmetikos ir parfumerijos. Ypatingą dėmesį keleiviai Lietuvos oro uostuose skiria lietuviškiems gaminiams, tokiems kaip saldainiai, šakočiai ir tradiciniai gėrimai – šių prekių dažnai įsigyja keliaujantys emigrantai ar lankyti artimųjų svečioje šalyje skrendantys keleiviai. Prie keleivių poreikių atitinkamai prisitaiko ir kavinės, picerijos, restoranai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose. Juose dėmesys skiriamas greitai paruošiamiems gėrimams ir patiekalams, kad visi keleiviai galėtų užkąsti ir spėtų į orlaivį. Be to, klientai gali rinktis ir išsinešamą maistą – tinkamai supakuotą, kad būtų tinkamas valgyti orlaivio salone ar laukimo salėje. Kavinių ir restoranų darbuotojai stengiasi, kad patiekalai ir gėrimai klientą pasiektų per ne ilgiau negu 15 minučių. Oro uostuose veikia „Heinemann Duty Free |Travel Value“, „Global Travel Retail“, „Narvesen“, „Crème de la Crème“, „MARRY ME by Ribas“, „Sakiškių alaus“, „Case4you“, „City Souvenirs LT” parduotuvės, taip pat restoranai „Charlie Pizza“, „Manami“, „Vilnius Bar & Bistro“, „Upper Crust“, kavinės/kepyklėlės „Caffeine“, „Ritazza“ ir „Crustum“.

2026 03 20 Daugiau

Naujienos

Kauno oro uoste išbandytas vandeniliu varomas sunkvežimis Praėjusią savaitę Kauno oro uoste darbuotojai ir keleiviai galėjo išvysti išskirtinę transporto priemonę – vandeniliu varomą „Hyzon“ sunkvežimį. Po peroną manevravo sunkiasvorė transporto priemonė neišmetė nė gramo CO2 ir puikiai tvarkėsi su užduotimis. Kauno oro uostas dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamame projekte, kuriuo skatinamas tvaresnio kuro – vandenilio – naudojimas įvairiai oro uosto technikai, įskaitant ir specialiąsias transporto priemones. Lietuvos oro uostų Tvarios aviacijos projektų vadovas Modestas Alekna teigė, kad panašūs testavimai vyksta Helsinkio, Rygos ir Talino oro uostuose – regionas yra atviras naujovėms ir technologijoms, kurios siejamos su didelėmis tvarumo permainomis transporto sektoriuje. „Antžeminis transportas oro uostų veiklai yra ne mažiau svarbus negu orlaiviai. Esame aktyvūs tvarumo pokyčių dalyviai ir į žaliąjį kursą atsižvelgiame ilgalaikėje savo strategijoje. Žaliasis vandenilis yra laikomas ateities degalais – švarios energijos rūšimi, su kuria siejama daug svarbių atsinaujinančių išteklių energetikos projektų. Vandeniliu varomo transporto testavimas ir visas „Interreg Baltic Sea region BSR HyAirport“ projektas mums suteikia vertingos patirties“, – sakė M. Alekna. Vandeniliu varomas sunkvežimis „Hyzon“ į Kauną buvo atgabentas iš anksto parengus testavimo planą. 10 tonų sveriantį galiūną valdę specialistai įsitikino, kad ši mašina perone, kilimo-tūpimo ir riedėjimo takuose galėtų valyti sniegą, dulkes bei atlikti kitas dangų priežiūros užduotis. Pasak M. Aleknos, vandeniliu varoma transporto priemonė dar niekada nebuvo testuojama Lietuvos oro uostuose. Kauno oro uostas buvo pasirinktas dėl mažesnio orlaivių eismo ir parankaus ploto tokiai technikai testuoti. Pirminis tikslas – atliekant numatytus įprastus perono ir tako valymo darbus įveikti apie 100 kilometrų atstumą, tad testavimas vyko ne vieną dieną. Bandymų vietos buvo parinktos taip, kad „Hyzon“ nustojus veikti, toks netikėtumas perone nepaveiktų oro uosto veiklos. Per testavimus sunkvežimis judėjo sklandžiai ir paliko gerus įspūdžius jį valdžiusiems specialistams. Taip pat Kauno oro uoste buvo sėkmingai išbandytas ir masiškai gaminamas lengvasis automobilis „Toyota Mirai“, kuris yra varomas taip pat tik vandeniliu. LTOU duomenimis, Lietuvoje yra registruoti tik keturi tokie automobiliai. „Toyota Mirai“ bandymams Lietuvoje parūpino Latvijos vandenilio asociacija, kuri taip pat suteikė vandenilio ir pildymo stotelę. Projekto partnerė Latvijos vandenilio asociacija užtikrino, kad per testavimus Kauno oro uoste transporto priemonės naudotų tik visiškai žalią vandenilį – švariai pagamintą kurą, kurį naudojantys automobiliai į aplinką turėtų nulinę CO2 emisiją. „Per elektrolizę vandens molekulė skaidoma į deguonį ir vandenilį. Kai elektrolizei naudojama saulės ir vėjo pagaminta elektros energija, neteršiama aplinka. Kitaip tariant, toks vandenilis yra universalus energijos nešiklis ir padeda saugoti aplinką“, – apibendrino LTOU Tvarios aviacijos projektų vadovas M. Alekna. LTOU savo strategijoje yra užsibrėžę tikslą iki 2030 metų tapti CO2 neutralia organizacija. Europos Sąjungos Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategijoje vandeniliui suteikiamas svarbus vaidmuo, įgyvendinant klimato neutralumo tikslus iki 2050 metų.

2026 03 18 Daugiau

Visos naujienos

Paslaugos oro uoste

Visos paslaugos

Parduotuvės ir restoranai

Internetas oro uoste

Bagažo pakavimas ir dokumentų spausdinimas

Mokesčių gražinimas

Visos paslaugos